Grožinė literatūra yra pasakojimas, sujungiantis įvykius, kurie yra įsivaizduojami, o ne faktiniai. Grožinės literatūros kūrinys gali būti knyga, pjesė, opera ar filmas. Nors sutarimo dėl tikslių grožinės literatūros elementų nėra daug, yra keletas pagrindinių būdų, kaip atpažinti grožinės literatūros sąvokas ir išanalizuoti jų prasmę. Grožinė literatūra yra labai subjektyvi, todėl jūsų analizė gali skirtis nuo kažkieno interpretacijos. Šis straipsnis parodys, kaip analizuoti grožinę literatūrą.
Žingsniai
Žingsnis 1. Turėkite išgalvotą darbą ir popierių, kad galėtumėte užsirašyti
Analizuojant grožinę literatūrą reikia užduoti sau keletą klausimų ir galbūt peržiūrėti medžiagos turinį. Nors didžioji dalis darbo su grožinės literatūros analize atliekama mąstant, užrašai yra svarbūs, jei planuojate aptarti ar panaudoti informaciją.
2 žingsnis. Apsvarstykite pagrindinius istorijos įvykius
Tai vadinama siužetu.
- Užduokite sau šiuos klausimus: Kokia yra pagrindinė istorijoje vykstančių įvykių serija? Ar šie įvykiai yra chronologine tvarka, ar jie mirksi atgal ar į priekį? Koks yra pagrindinis konfliktas istorijoje? Koks istorijos posūkis?
- Siužetai gali būti vieningi, tai reiškia, kad jie veikia iš eilės su pradžia, viduriu ar pabaiga. Jie gali būti epizodiniai, sulaikyti kartu, kaip jie veikia pagrindinį veikėją. Siužetai taip pat gali būti polifoniniai, o tai reiškia, kad mažesni papildomi sklypai yra susieti per pagrindinį siužetą, siekiant pagerinti bendrą įvykių prasmę.
Žingsnis 3. Nustatykite nustatymą
Kur vyksta istorija? Koks yra laikotarpis? Kaip aplinka veikia istoriją? Ar istorija galėtų būti pasakojama kitoje aplinkoje? Kaip tai veikia veikėjus?
Žingsnis 4. Pasirinkite pasakotojo požiūrį
Tai svarbus žingsnis analizuojant požiūrį, iš kurio jums pasakojami įvykiai ir nustatymai. Ar tai subjektyvus ar objektyvus požiūris?
- Jei pasakotojas per visą istoriją naudoja žodžius „aš“ir „aš“, tai yra pirmojo asmens pasakojimas. Ar jūsų herojus pasakoja knygą, ar yra įvykių stebėtojas? Ar pasakotojas patikimas ar nepatikimas? Ar personažas žino apie knygos pasakojimą?
- Jei pasakotojas dialoge naudoja tik „aš“ir „aš“, greičiausiai tai yra trečiojo asmens pasakojimas. Pasirinkite, ar trečiasis asmuo yra visažinis, viską žinantis apie įvykius, ar jis yra ribotas, ar pasakojamas iš 1 simbolio perspektyvos.
Žingsnis 5. Nustatykite simbolius
Galbūt norėsite parašyti visų istorijos veikėjų sąrašą. Kuris personažas labiausiai keičiasi siužeto metu? Tai vadinama pagrindiniu veikėju. Kas sukelia charakterio pasikeitimą? Tai vadinama antagonistu. Ką išvaizda, veiksmai ir dialogas pasakoja apie jų interesus ir įsitikinimus?
Nors antagonistas kartais vadinamas piktadariu, istorijoje ne visada yra geras ir blogas vaikinas
Žingsnis 6. Nustatykite pagrindines istorijos temas
Tema yra pagrindinė istorijos idėja arba vienijanti koncepcija. Istorijoje gali būti daug temų. Kuri tema jums atrodo svarbiausia?
Pažvelkite į knygą platesniame kontekste. Ką pasakojimo tema sako apie pasaulį, žmogaus patirtį ar žmogaus vertybes? Ką autorius bandė perteikti? Temos yra labai subjektyvios
Žingsnis 7. Pažvelkite į pačius žodžius
Kokius vaizdus naudoja autorius? Tai lengviausia atpažinti, jei užsirašote pastabas skaitydami ar žiūrėdami istoriją, nes tai gali būti skyrius ar tik keli žodžiai. Kokiose vietose autorius sužadina jūsų pojūčius: lytėjimą, skonį, kvapą, regėjimą ir klausą?
Žingsnis 8. Nustatykite istorijos simboliką
Simbolizmas reiškia objektų, žmonių ar istorijos elementų naudojimą, norint pavaizduoti ką nors kita. Jie dažnai reiškia subjektyvias sąvokas, tokias kaip godumas, išmintis ar motinystė. Pavyzdžiui, žalios spalvos naudojimas visose vertybinių popierių maklerio įstaigose gali reikšti paslėptą veikėjo godumą. Lapė gali reikšti apgaulę ar slaptumą.
Ar kuris nors simbolis ką nors simbolizuoja? Ar nustatymas simboliškas? Simbolizmą lengviau pastebėti antrą kartą žiūrint ar skaitant istoriją, kai jau žinote bendrus istorijos įvykius ir galite sutelkti dėmesį į esminę prasmę
Žingsnis 9. Apsvarstykite pasakojimo stilių ir toną
Ar tai oficialu, ar neformalu? Ar pasakotojas priverčia jus juoktis ar liūdėti? Sakinių ir skyrių struktūros būdai gali turėti didelės įtakos jūsų reakcijai į istoriją.
Žingsnis 10. Nustatykite bet kokią vaizdinę kalbą
Vaizdinė kalba yra panaši į vaizdinius ir simboliką. Tai būdas, kuriuo autorius žodžiais reiškia daugiau nei vieną dalyką. Dažniausi būdai tai padaryti yra palyginimas, metafora ir personifikacija. Simile yra palyginti kažką naudojant žodžius „patinka“arba „kaip“. Metafora lyginama su dalykais, nenaudojant „patinka“arba „kaip“. Įasmeninimas naudoja žmogaus savybes, kad apibūdintų negyvus dalykus.
Panašumo pavyzdys: medžio šakos yra kaip mano mamos plaukai. Metaforos pavyzdys: medžiai yra susivėlusios plaukų sruogos. Suasmeninimo pavyzdys: šilkinės šakos buvo supintos kartu
Žingsnis 11. Surinkite savo užrašus kartu
Jei rašote analizę, galbūt norėsite pasirinkti elementus, apie kuriuos rašysite, ar pasilikti prie kai kurių daugiau nei kiti.